Tai kaimas, esantis netoli Beriozovskio gyvenvietės, prie Bazaikos upės. Iki Transsibiro magistralės tik apie 10 km keliu. 1948 metais iš Joniškio, Žagarės, Linkuvos ir Kriukų atitremtos 23 šeimos. Kaimas tuo metu priklausė Sovetskio miško pramonės ūkiui ir daržininkystės tarybiniam ūkiui. Buvo apie 50 sukrypusių namelių, keli barakai, parduotuvė, kepykla ir kiaulidės. Vietinių rusų buvo labai nedaug. Daugiausiai gyveno čia anksčiau atitremti ukrainiečiai, kalmukai, suomiai. Kai kurie iš jų jau buvo kalno šlaite įsirengę žemines. Dauguma lietuvių tremtinių dirbo miške: kirto mišką, rideno rąstus prie upės ir pavasarį plukdė. Kirtavietės būdavo gana toli. Išeidavo dirbti visai savaitei. Nedidelė dalis dirbo žemės ūkyje. Daugiausiai augino daržoves. Po poros metų, kai taiga aplinkui buvo iškirsta, darbingi žmonės buvo perkelti į Žestychą, esantį už 15 km. Vėliau ten persikėlė ir kiti šeimų nariai. Į Lietuvą lietuviai pradėjo grįžti 1957 metais.
Dabar Jarlykovka yra vasarnamių gyvenvietė, kurioje daugelis Krasnojarsko gyventojų turi nusipirkę arba pasistatę namelius. Beveik iki gyvenvietės nutiestas asfaltuotas kelias (trūksta kokių trijų kilometrų). Todėl susisiekimas su Krasnojarsku gana geras, todėl čia ir kitose gretimose vietovėse žmonės stengiasi pasidaryti poilsio vietą arba pasistatyti net gyvenamą namą.
Ant kalno, taigoje yra išlikusios senos ir apleistos kapinaitės, kuriose išlikusios tik metalinės tvorelės ir metaliniai paminklai. Lietuviškų kapų jau nepavyko rasti. Visos aplinkinės kalvos jau apaugusios mišku.
