AČINSKAS

Tai 1782 metais įkurtas miestas. Tačiau tokiu dideliu tapo pastačius dvi, miestą formuojančias, įmones: naftos perdirbimo įmonė ir aliuminio fabrikas. Ačinskas yra prie Čulymo upės. Per miestą eina Transsibo ir Lesosibirsko – Abakano geležinkeliai. 1951 metais čia buvo atvežta iš Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės raj. buvo atitremta apie 800 žmonių. Visi jie buvo išskirstyti po aplinkinius rajono kolūkius. Bet jau 1952 metais Ačinske gyveno kelios lietuvių šeimos. Tais pačiais 1952 metais buvo atvežtos dar gal 25 šeimos iš Šiaulių, Pakruojo, Joniškio ir Radviliškio rajonų. Tremtinės moterys dirbo žėručio skaldymo fabrike, vyrai – lentpjūvėje, malūne, statė plytinę, vėliau – aliuminio fabriką ir kitas gamyklas. Jaunimas mokėsi medicinos mokykloje, prekybos technikume, pedgoginiame institute. 1953-54 metais pagal tremtinio inžinieriaus Igno Jablonskio projektą praplėstas miesto teatras.

Dabar miestas gana didelis. Miesto autobusas iš vieno galo į kitą važiuoja virš pusvalandžio. Senoji miesto dalis labai nušiurusi ir apgriuvusi. Vienas kitas pastatas restauruotas, kiti stovi be langų ir be stogų. Yra vienas kitas išlikęs ir medinis pastatas. Bet jų vietoje dažniausiai statomi nauji namai.

Iš šios miesto dalies eidami Dzeržinskio gatve patenkame į senasias kapines. Kapinės gana didelės ir surasti lietuviškus kapelius gana sunku. Tokių aš neradau. Tokiose didesnių miestų kapinėse visi stengiasi laidoti savo artimuosius, nes čia patogiau ir arčiau ateiti. Todėl tarp kapų kuriuose palaidoti ketvirtame ar penktame dešimtmetyje randame septinto, aštunto ar net devinto dešimtmečio kapus. Tai reiškia, kad dalis, ypač neprižiūrimų ir apleistų kapų, yra užlaidoti.

Aplankiau ir Bolšaja Salyrės kapines. Dabar, kai Ačinsko miestas išsiplėtė, Salyrė tapo Ačinsko dalimi. Šiose kapinėse lietuviškų kapų taip pat neradau.