Metai

Apybraižos pavadinimas

Trukmė

Aprašymas

2011

„Mirusieji pasmerkti... nuskęsti...“
Autoriai: Aleksandras Rubinovas, Gintautas Alekna

13 min.

Kodinsko rajone (Krasnojarsko kraštas) prie baigiamos statyti Bogučianų hidroelektrinės bus užtvindoma upė Angara. Į užtvindomą zoną patenka 31 gyvenvietė. Dalis jų tai buvusios tremties vietos, kuriose liko lietuvių tremtinių kapinės. Iškilo pavojus lietuvių tremtinių kapams, nes jie bus užlieti. Todėl bendrija „LEMTIS“ 2011 metų rugsėjo mėnesį organizavo ekspediciją į šį rajoną, kurios metu buvo aplankyta bent dalis užliejamų kapinaičių... 

 

2000 m. ekspedicija
Autoriai: Gintautas Alekna

15 min. 

2000 metais rugsėjo mėnesį bendrija LEMTIS organizavo ekspediciją į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko sritį ir Buriatiją. Aplankėme  keturiolika tremties vietovių ir jose esančias lietuvių kapines. Filmavome, fotografavome, inventorizavome. Grįžę namo rengėme fotoparodas mokyklose. Mes džiaugiamės,  atlikę savąja pareigą, įamžinę nors mažos dalies mūsų tautos genocido aukų atminimą.

 

2001 m. ekspedicija
Autoriai: Gintautas Alekna

40 min. 

2001 metais bendrija LEMTIS organizavo ekspediciją į Krasnojarsko kraštą ir Irkutsko sritį. Aplankėme apie dvidešimt tremties vietovių. Keturiolikoje radome lietuvių kapus. Filmavome, fotografavome, inventorizavome. Grįžę namo rengėme fotoparodas. Visose šiose vietovėse buvo tremtiniai iš Žemaitijos krašto.

 

Tremties takais 2001 m.
Autoriai: Gintautas Alekna

8 min. 

2001 metais bendrija LEMTIS organizavo ekspediciją į Krasnojarsko kraštą ir Irkutsko sritį. Aplankėme apie dvidešimt tremties vietovių. Keturiolikoje radome lietuvių kapus. Apybraižoje parodyti tremtinių kapai ir darbovietės Irkutsko srityje, Biriusinsko (buvusi Sujeticha) gyvenvietėje.

 

Biriusinsko tremtiniai
Autoriai: Gintautas Alekna

12 min. 

2001 metais bendrija LEMTIS organizavo ekspediciją į Krasnojarsko kraštą ir Irkutsko sritį. Aplankėme apie dvidešimt tremties vietovių. Keturiolikoje radome lietuvių kapus. Apybraižoje parodyti dar gyvenę tuo metu tremtiniai Irkutsko srityje, Biriusinsko (buvusi Sujeticha) gyvenvietėje.

 

Abanas 2001
Autoriai: Gintautas Alekna

10 min. 

2001 metais bendrija LEMTIS organizavo ekspediciją į Krasnojarsko kraštą ir Irkutsko sritį. Šios ekspedicijos metu buvome užsukę į Krasnojarsko krašte esantį Abaną (dabar rajono centras). Abane dar gyvena Narbutas Henrikas ir Zosė Pelenytė (Zoja Rubanova), gimusi 1935 m.

Abano kapinėse yra apie 10 žmonių palaidotų iš A.Dambrauskienės brigados. Kryžiai buvo apie 1,5 m. aukščio, įvairaus storumo. Kai ji buvo nuvykusi, tai matė sudėtus kryžius į krūvas ir sudęgintus. Mat  buvo tvarkomos kapinės... Ten palaidotas Dambrauskienės tėvas (iškalta 1950 m.), bei bočius, bočiaus brolis. Pati Dambrauskienė grįžo 1959 m.

 2000

Prisiminimai apie Sibirą
Autoriai: Gintautas Alekna

37 min. 

Apie tremties laikus prisimena Ieva Raštikienė (Jonaitytė) ir Žirena Pečiulienė (Raštikytė). Jos buvo ištremtos į Krasnojarsko kraštą, Tiuchteto rajoną, Lagirkos kaimą. Kaimo jau seniai nėra o kapinės -  miške,  prie pat keliuko, kuris vingiuoja į buvusį Lagirkos kaimelį. Kapinėse palaidoti  aštuoni ar devyni  lietuviai, nors  atliekant  kapinių inventorizaciją,  atrasta daugiau  sunkiai įžiūrimų  kauburėlių. Tačiau negalėjome  nustatyti kieno tai kapai. Kryžiai sutrešę, nuvirtę, arba visai jų nėra.

 

Sibiro keliais
Autoriai: Gintautas Alekna

38 min. 

Tai kelių ekspedicijų kurios vyko Tomsko, Irkutsko srityse, Krasnojarsko krašte ir Buriatijoje momentai. Ekspedicijos vyko 2000 – 2005 metais.

 

Tremties ir kalinimo pėdsakai
Autoriai: Gintautas Alekna

52 min. 

Siekdama puoselėti ir išsaugoti Lietuvos istorijos paveldą bei pagerbti sovietų okupacijos laikotarpiu nukentėjusius lietuvius, bendrija „Lemtis“ tęsia jau prieš daugelį metų pradėtą darbą. Per šį laikotarpį buvo surengta virš 22 ekspedicijų  į lietuvių trėmimų ir įkalinimo vietas visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. Dar 9-iose bendrijos nariai dalyvavo.  Asmenine bendrijos narių iniciatyva ir bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis bei privačiais rėmėjais.

 2017

2017 m. ekspedicija Augustinui Dirvelei atminti
Autoriai: Gintautas Alekna

53 min. 

Šios ekspedicijos tikslas – įamžinti tarpukario visuomenės veikėjo, kunigo pranciškono Augustino Dirvelės OFM atminimą. Jis, kaip ir daugelis to meto inteligentų, mokslininkų ir kunigų, buvo sovietų išvežtas kalėti į šį lagerių kraštą, kur neaiškiomis aplinkybėmis ir žuvo. Tėvas Augustinas (g. 1901 m.) buvo pirmasis po carinės priespaudos atsikūrusios pranciškonų provincijos išaugintas brolis ir kunigas, viena iškiliausių tarpukario asmenybių Kretingoje, 1936–1939 m. buvęs Lietuvos Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos ministru. 1932 m. Kretingoje jis įsteigė Šv. Antano kolegiją (dabartinę Pranciškonų gimnaziją), 1933 m. pastatė Lurdą Dievo Motinos garbei, 1936 m. įsteigė Šv. Pranciškaus visuomenės seserų kongregaciją (dabartinės Švč. M. Marijos Nepaliaujamos pagalbos Šv. Pranciškaus seserys) ir Šv. Antano rūmų patalpose įrengė pranciškonų spaustuvę. Jis buvo žymus pamokslininkas ir rekolekcijų vedėjas. Kryžius Augustino Dirvelės atminimui/ Mindaugo Joniko nuotr. A. Dirvelė buvo sulaikytas 1940 m. liepos 12 dieną, mėgindamas kirsti tuometinę SSRS-Vokietijos sieną. Jį nuteisė kalėti aštuonerius metus pagal žymųjį 58 straipsnį ir 1941 metų ankstyvą pavasarį išvežė į Pečiorlagą Komijoje. Paskutinė žinoma jo kalinimo vieta buvo lageris prie Kosju upės, į šiaurę nuo Pečioros, todėl ir išvykstame jo link, turėdami tikslą pastatyti kryžių šio iškilaus pranciškono atminimui.

 2017

2017 m. ekspedicija Inta ir Vorkuta
Autoriai: Gintautas Alekna

44 min.