Tremties paveldas kaip nacionalinio kultūros paveldo dalis priklauso mūsų tautai, ir mūsų valstybė privalo jį saugoti. Kapai ir kapavietės yra tremties paveldo dalis.

Tremties vietose pastatyti kryžiai yra Lietuvos Kryždirbystės meno dalis. Juos globoja UNESCO.

 

I. Bendros žinios apie kapus, kapavietes ir jų būklę.

Išsaugojimas ir priežiūra.

 

1941-1953 metais į buvusią SSSR teritoriją buvo ištremta 130.0 tūkstančių Lietuvos gyventojų, daugiausia į Irkutsko sritį ir Krasnojarsko kraštą.

 Tremtyje žuvo 28000 žmonių.

Lemties bendrijos nariai 1989- 2009 metais aplankė 75- 80% tremties vietovių ir kapaviečių, esančių Rusijos Federacijos teritorijoje. Rado ir inventorizavo 3500 kapus ir jų pėdsakus. Taigi jau išnyko 87% buvusių kapų. Likusios 13%  kapavietės yra patenkinamos, retai- geros būklės, dažniausiai- išnykimo stadijoe. Tai- 1989- 2009 metų ekspedicijų duomenys. Dabartinė kapaviečių būklė yra dar blogesnė. 

Kapinių tipai:

1. Kapavietės, kuriose dominuoja mediniai kryžiai, antkapiai ir tvorelės. Tokių- dauguma. Jos jau išnykusios arba yra išnykimo stadijoje. (medinių kryžių amžius- 50 metų).

1a. Išnykusių kapaviečių buvimo vietą nustatyti pagal archyvinius duomenis, žodinius ir rašytinius liudininkų parodymus. Nykstančias kapavietes inventorizuoti, sustabdyti arba sulėtinti jų išnykimą. Jų priežiūra- pagal metodiką (metodika pridedama)

1b. Naujų paminklų (žymeklių) statyba išnykusių kapaviečių vietoje

2. Kapavietės, kuriose dominuoja betoniniai ir metaliniai kryžiai, antkapiai ir tvorelės. Jų būklė bloga, patenkinama, retais atvejais- gera.

Kapavietes inventorizuoti. Jų priežiūra- pagal metodiką.

3. Mišrios kapavietės (pagal naudotas medžiagas). Išlikę betoniniai ir metaliniai elementai.

Kapavietes inventorizuoti. Jų priežiūra- pagal metodiką.

4. Kapavietės, kuriose palaidoti vien lietuviai. Tokių gali būti iki 50-ties vnt. Jų būklė patenkinama arba yra išnykimo stadijoje.

Kapavietes inventorizuoti ir aptverti. Jų priežiūra- pagal metodiką.

5. Mišrios kapavietės (pagal lokalizaciją). Tokių- dauguma. Jos išnykusios arba yra išnykimo stadijoje (užlaidojamos vietinių gyventojų).

5a.Išnykusių kapaviečių buvimo vietą nustatyti pagal archyvinius duomenis ir liudininkų parodymus. Nykstančias kapavietes inventorizuoti, sustabdyti arba sulėtinti jų išnykimą. Jų priežiūra- pagal metodiką.

5b.Naujų paminklų (žymeklių) statyba išnykusių kapaviečių vietoje.

6. Kapavietės, esančios gilioje taigoje, sunkiai pasiekiamos ir nežinomos.Jų atranką ir priežiūrą vykdyti pagal konkrečias vietines sąlygas, atsižvelgiant į unikalumą, pasiekiamumą ir kt. faktorius.

Jų priežiūra- pagal metodiką.

7. Lageriai ir jų kapavietės buvo inernacionaliniai. Kaliniai neturėjo tautybės, vardų ir pavardžių. Juos žymėdavo numeriais. Dažniausiai laidojo masiniuose kapuose. Jeigu laidojo atskirose duobėse, prie kiekvieno kapo įbesdavo nedidelę medinę lentelę su mirusiojo numeriu. Tokių lentelių lagerių kapavietėse neradome. Kapavietės buvo planingai naikinamos

 

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

Kapų ir kapaviečių būklė, Lemties bendrijos veiklos rezultatai bei būsimasis LR ir RF vyriausybių Susitarimas sąlygoja tremties paveldo išsaugojimo ir kapaviečių priežiūros programą, joje numatytus darbus, jų vykdymo etapus ir būdus.

Kultūros ministerija ignoravo bendriją rengiant programą, todėl neteko esminių duomenų apie tremties paveldo būklę. Tai kabinetinė ir nekonkreti programa. Joje nenumatyta skubių priemonių, gelbstinčių tremties paveldą nuo visiško išnykimo, tuo pačiu, kad būtų veiksnus būsimasis LR ir RF  vyriausybių Susitarimas dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių.

 

Lemties bendrija parengė kitą programą

 

II. Programos tikslas

 

1. Užtikrinti Lietuvos tremtinių ir palitinių kalinių kapų ir kapaviečių bei jas žyminčių paminklų išsaugojimą, priežiūrą ir su šia veikla susijusios informacijos sklaidą visuomenėje bei ugdyti Lietuvos visuomenės pilietiškumą.

 

III. Programos uždaviniai, prioritetai, veikimo būdai ir eiliškumas (skubumo laipsnis):

 

1. Pabaigti kapų ir kapaviečių paiešką ir inventorizaciją (iki šiol atlikta 75- 80 % darbų);

Tuo tikslu 2010-2012 m. suorganizuoti 4- 5 ekspedicijas. Lėšų poreikis- 200- 250 tūkst. LT.

                                                                                                                     1 skubumo laipsnis

2. Vykdyti kapų ir kapaviečių išsaugojimo ir priežiūros darbus (atlikta 5-8 % darbų);

Lėšų poreikis- pagal projektų išlaidų sąmatas

 2a. Kapų ir kapaviečių teritorijų išsaugojimas (aptvėrimas, riboženklių pastatymas)

                                                                                                                     1 skubumo laipsnis

2b. Kapų ir kapaviečių priežiūra (tvarkymas)                                             2 skubumo laipsnis

2c. Naujų paminklų (žymeklių) pastatymas                                                   2 skubumo laipsnis

2d .4-5 kapaviečių sutvarkymas ir parengimas kaip informacinius- turistinius objektus

                                                                                                              2  skubumo laipsnis

2e. Autentiškų tremties paveldo objektų parvežimas ir tremties kapaviečių fragmentų sukūrimas Lietuvoje (pvz.,Rumšiškėse, Buities muziejuje)                                           2,3 skubumo laipsniai

 3 Kaupti ir skleisti informaciją Lietuvos visuomenėje.

Lėšų poreikis- pagal projektų išlaidų sąmatas

3a.Informacijos sklaida internete                                                            1,2,3 skubumo laipsniai

3b. Leidyba (fotoalbumai, žinynai).                                                              2,3 skubumo laipsnai

3c. Dokumentinių filmų kūrimas                                                                  2,3 skubumo laipsniai

3d. Švietėjiška veikla (renginiai, fotoparodos)                                           1,2,3 skubumo laipsniai

3e. Švietimo įstaigų bendruomenių skatinimas tremties istorijos pažinimui   

                                                                                                          1,2,3 skubumo laipsniai

3f. Švietimo- ugdymo priemonių kūrimas (leidyba, dok. filmai, plakatai)   2,3 skubumo laipsniai

4. Surasti ir inventorizuoti 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyvių kapavietes     2, 2 skubumo laipsniai

5. Tremties vietose gyvenančių lietuvių ir jų bendruomenių rėmimas įgyvendinant šią programą.

                                                                                                                    1,2,3 skubumo laipsniai

6. LR vyriausybės ir RF vyriausybės Susitarimo dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių užduočių įgyvendinimas                                                skubumo laipsnis- pagal Susitarimo sąlygas

 

 

 

 

 

 

IV. Lemties bendrijos veikla ir pagrindiniai rezultatai.

Lemties  bendrijos nariai 1989- 2009 metais suorganizavo 27 ekspedicijas, aplankė 75- 80 % tremties vietovių ir kapaviečių, esančių Rusijos Federacijos  teritorijoje. Rado ir inventorizavo 3500 kapus ir jų pėdsakus bei 250 kapavietes.

Kiti veiklos rezultatai:

išleistos trys knygos,

sukurti aštuoni dokumentiniai filmai. Jų trukmė- 12- 32 min.,

suorganizuota 240 renginių su fotoparodomis ir be jų.

sukaupta 10.000- 12.000 fotonuotraukų,

sukaupta 120-ties val. filmuotos medžiagos,

pateiktų ataskaitų apimtis- 2000- 2300 tekstinių ir vaizdinių psl.

Apie ekspedicijas ir jų rezultatus visuomenė dalinai informuojama interneto svetainėje www.lemtissibiras.lt

V. Kultūros ministerijos vaidmuo Lemties bendrijos 1989- 2009-ųjų metų veikloje

Kultūros ministerija 1989- 1999 metais Lemties bendrijos veiklą ignoravo ir jos nerėmė.

2000- 2008-aisiais metais KM dalinai rėmė bendrijos veiklą. Lemties bendrijos nariai aplankė didesnę dalį buvusių tremties vietovių, surado kapavietes ir jas inventorizavo. Buvo išleistos knygos, sukurti dokumentiniai filmai, vykdoma švietėjiška veikla.

2009 metai. Lemties bendrijos veiklos dvidešimtmečio, jos veiklos ignoravimo ir žlugdymo metai. Lemties bendrija  neteko ir dalinės paramos ekspedicijoms.

Kultūros ministerija neparengė ir nepatvirtino tremties paveldo objektų priežiūros metodikos ir prioritetų. Tai viena nepilnavertės LiJOT,o Misija Sibiras veiklos priežasčių.

Pagal LR ir RF vyriausybių Susitarimo 6.1 straipsnį kapaviečių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo išlaidas apmoka ta šalis, kurios valstybės teritorijoje jos yra. Išlaidų dydis bus Lietuvos valstybės nenaudai. Tai valstybinių institucijų ir jų tarpusavyje nesuderintų veiksmų rezultatas.

  VI. LiJOT,o Misija Sibiras vaidmuo vykdant kapų ir kapaviečių priežiūrą

Jie savo rankomis lietė skaudžią mūsų tautos istoriją“- šie žodžiai sujaudina, o kai ką ir suklaidina. Tuo tarpu LiJOT‘as organizuojamomis ekspedicijomis, matyt, sprendžia savo egzistencijos, bet ne tremties paveldo išsaugojimo ir priežiūros problemas.

Jaunų žmonių dalyvavimas ekspedicijose ir aktyvi reklama sujudina dalį mūsų visuomenės, o jaunimą priverčia atsisukti į mūsų tautos istoriją. Tai labai vertinga. Bet Misija Sibiras per ketverius metus tinkamai neįvertino tremties paveldo, todėl jo išsaugojimas nebuvo pagrindiniu ekspedicijų uždaviniu.

Misija Sibiras nariai rengia fotoparodas, pasakoja ir rašo savo išgyvenimus. Vienok nesuvokus tremties paveldo vertės, jaunimo pilietiškumo ugdymas yra nepilnavertis.

Misija Sibiras neatlieka pagrindinių funkcijų, saugojant ir prižiūrint kapines, todėl verčia abejoti, ar jų veikla verta tų išlaidų, gi prarasti metai- dešimtys prarastų kapinių.

VII. Palyginamieji duomenys

1. Veiksmai, kurie pratęstų tremties paveldo buvimą. 

Lemties bendrija 2000- 2008 metais rado ir inventorizavo 190 kapaviečių ir 3200 kapus

Atlikami pakartotini kapaviečių tyrimai, nustatoma jų išnykimo dinamika ir tobulinama tyrimo metodika.

LiJOTO‘o Misija Sibiras 2006- 2009 m.-                          Minėtų veiksmų nebuvo

2. Panaudotos lėšos

Lemties bendrija 2000 m- 2008 m. kasmet vidutiniškai panaudojo 40 000 LT, tame skaičiuje darbo užmokestis- 00 LT

LiJOT‘o Misija Sibiras 2008 m.- 282 000 LT, tame skaičiuje darbo užmokestis- 45 620 LT

                                                                                             Antanas Sadeckas

 

 TREMTIES PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

Objektai, įrodantys Lietuvos piliečių laidojimo vietas (Tremties paveldo objektai)- tai kapaviečių tvoros ir jų fragmentai, kapai, jų tvorelės ir fragmentai, antkapiai, kryžiai ir jų fragmentai nepriklausomai nuo jų tipo ir būklės. Šie  objektai atspindi tų laikų mūsų liaudies architektūrą, tradicijas ir tremtinių būseną.  Tokių objektų Lietuvoje nėra.

Tremties paveldo objektų išsaugojimo ir priežiūros metodika bus parengta, kai įsigalios LR vyriausybės ir RF vyriausybės Susitarimas dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių t.y., kai šis Susitarimas įgis teisinį statusą. Šiuo metu šių objektų likimas priklauso nuo abiejų pusių asmeninių kontaktų, todėl objektų išsaugojimo ir priežiūros metodika gali būti rekomendacinio pobūdžio.

 

           Tremties paveldo objektų išsaugojimo ir priežiūros rekomendacijos

                                        (Projektiniai pasiūlymai)

  1. 1.      Kapavietės, kuriose palaidoti tik Lietuvos piliečiai..

Nustatyti kapaviečių ribas. Kapavietes įforminti.

Aptverti tvora, analogiška buvusiai. Jei nėra jos fragmentų- medine, analogiška kapų tvorelėms, artima mūsų liaudies architektūrai. Medį gruntuoti ir dažyti pagal universalią technologiją. Gruntas ir dažai- vietinių parduotuvių. Spalva- neutrali, seno medžio atspalvio.

(Neaptvertose kapavietėse pašalinus medžius ir krūmus skatinamas augimas žolės, kuri savo ruožtu privilios neganomus gyvulius).

Jeigu esama tvora yra kitų medžiagų- betoninė, gelžbetoninė, metalinė, bet blogos kokybės ir ją atstatyti neracionalu- aptverti medine tvora, paliekant esamos tvoros fragmentų.

  1. 2.      Mišrios kapavietės, kuriose palaidoti Lietuvos piliečių ir kitų tautybių žmonės

Pagrindinis ekspedicijų tikslas- bendradarbiavimas su vietinės valdžios atstovais, kad būtų išsaugoti lietuvių kapai ir kapaviečių teritorijos. Nustatyti Lietuvos piliečių kapaviečių ribas (laikinas?), naudojant  ekspedicijų metu surinkta bei L R ir R F archyvuose rasta medžiaga (išversti į rusų kalbą).

Bendradarbiavimą įforminti sutartimi ir abipusiais įsipareigojimais globoti Lietuvos piliečių kapavietes.

3. Mediniai kryžiai, antkapiai ir tvorelės.

Šie paveldo objektai atstatomi, restauruojami arba paliekami natūraliam sunykimui,  atsižvelgiant į jų esamą būklę. Prieš atstatant ar restauruojant konservuojami vietinėse parduotuvėse esamais konservantais tepimo, purškimo ar mirkymo būdais. Jeigu tremties paveldo objektai anksčiau buvo dažyti, seni dažai nuimami mechaniniu arba cheminiu būdais. Spalva- artima esamai arba aplinkai. Jeigu tikslinga naudoti naują medį, jis konservuojamas ir nudažomas aplinkai artima spalva.

 4. Metaliniai kryžiai, antkapiai ir tvorelės.

Šie paveldo objektai atstatomi ir restauruojami. Nuvirtusius kryžius pastatyti, jų apačią įtvirtinti betonu arba akmenimis. Senus dažus nuimti mechaniniu arba cheminiu būdais. Rūdis nuimti mechaniniu būdu. Dažyti pagal universalią technologiją (rūdžių surišėjas, gruntas, dažai). Spalva- artima esamai arba aplinkai. Patartina- neutrali (gal- juoda).

Metalines kapaviečių tvoras ir kapų tvoreles atstatyti ir restauruoti pagal esamas sąlygas, racionalumą ir auksčiau siūlomą rekomendaciją. Kiekvienu atveju- paliekami seni metaliniai objektai arba jų fragmentai.

5. Betoniniai kryžiai, antkapiai ir tvorelės.

Nuvirtusius betoninius kryžius pastatyti ant betoninių ar akmeninių pamatų- esamų ar naujų. Sulūžusius- restauruoti  ir pastatyti. Atnaujinti užrašus ant kryžių. Patartina juoda spalva. Visi betoniniai kryžiai gali būti nudažomi betono ar balta spalva vandeniui atspariais dažais. Sutrupėjusius kryžius ir suaižėjusius antkapius palikti natūraliam sunykimui.

 

Visi darbai ir esama būklė detaliai aprašomi ir fotografuojami.